Venų išsiplėtimas

Venų varikozė – tai liga, kai pasikeičia normali venų būklė. Padidėja kraujagyslių skersmuo ir plonėja jų sienelės, o išsiplėtusiose srityse susidaro išsikišimai - mazgai. Dėl sienelių silpnumo sutrinka vožtuvų, skatinančių kraujo judėjimą aukštyn venomis, funkcija. Dėl šios priežasties kraujas gali tekėti atgal, sukeldamas venų stagnaciją.

Tokie sutrikimai gali sukelti uždegiminius procesus.

Dažniausiai pažeidžiamos apatinių galūnių venos. Taip yra dėl to, kad vertikalioje kūno padėtyje padidėja spaudimas kojų kraujagyslėms.

Kojų venų varikozės priežastys

Tikslios venų varikozės atsiradimo priežastys dar nenustatytos. Manoma, kad patologiją daugiausia sukelia įgimti ar įgyti venų vožtuvų defektai, nes pagrindinis skirtumas tarp venų varikozės ir normalių venų yra vožtuvų gedimas. Dėl to sutrinka kraujotaka.

Šie veiksniai gali turėti įtakos venų varikozės atsiradimui:

  1. Genetinis polinkis.Apie 80% ligos atvejų yra šeimos. Jei serga vienas iš tėvų, rizika susirgti siekia 25 proc. , o abu tėvai – iki 88 proc.
  2. Vyresnio amžiaus.Rizika susirgti senatvėje yra 5 kartus didesnė nei vidutinė. Tai paaiškinama tuo, kad su amžiumi keičiasi kraujagyslių sienelės ir susilpnėja kraujagyslių tonusas.
  3. Antsvoris.Didelis kūno svoris sukelia papildomą stresą kojoms. Taip pat nutukimą dažnai lydi kai kurios kitos kraujagyslių būklei įtakos turinčios ligos: diabetas, hipertenzija ir kt.
  4. Nėštumas ir gimdymas.Galimybė išsivystyti venų varikozei egzistuoja net pirmojo nėštumo ir gimdymo metu, po antrojo – 80 proc. Su kiekvienu nėštumu varikozinių venų skaičius ir skersmuo didėja. Nėštumo metu padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Be to, augdamas besivystantis vaisius vis labiau suspaudžia dubens srities kraujagysles.
  5. Hormoninis disbalansas.Kai kurie hormonai veikia kraujagyslių sistemos būklę. Šis veiksnys labiau paveikia moteris, vartojančias hormoninę kontracepciją. Moteriški hormonai estrogenas ir progesteronas mažina kraujagyslių tonusą ir naikina kolageno skaidulas jų sienelėse. Dėl to sienos susilpnėja ir plečiasi.
  6. Gyvenimo būdas– netinkama mityba, judėjimo ir darbo trūkumas, susijęs su ilgalaikiu sėdėjimu ar stovėjimu. Tačiau vaikščiojimas, priešingai, pagerina kraujotaką ir apsaugo nuo ligų.

Dauguma venų varikozės atvejų yra susiję su paveldimu polinkiu, kuris pasireiškia išorinių sąlygų įtakoje.

Jei yra vienas ar keli veiksniai, galite pakoreguoti savo gyvenimo būdą, kiek įmanoma sumažindami jų įtaką.

Varikozinių venų simptomai

Venų varikozė gali pradėti vystytis besimptomiai. Ryškių požymių nebuvimas arba jų pasireiškimo tvarka priklauso nuo individualių organizmo savybių.

Ligos požymiai yra šie:

  1. Sunkumo ir pilnumo pojūtis kojoseyra dažniausiai pasitaikantys simptomai.
  2. Patinimas.Ankstyvosiose stadijose patinimas atsiranda tik čiurnos srityje ir praeina pailsėjus, ypač pakėlus kojas. Ligai progresuojant patinimas plečiasi iki blauzdos vidurio.
  3. Nuovargis ir skausmas kojose.Dažniausiai jie atsiranda ilgai stovėjus. Skausmas taip pat gali atsirasti palei pažeistą veną.
  4. Raumenų mėšlungis ir niežulys.Dažniausiai atsiranda naktį. Niežtintis plotas gali būti raudonas.
  5. Išsiplėtę maži kraujagyslės– per odą matomi „tinklai" ir „žvaigždės". Pradinėje fazėje liga pasireiškia vidinėje blauzdos pusėje. Ligai progresuojant, venos didėja ir vingiuoja.
  6. Išsiplėtę stori indai.Jie yra jau pakankamai išsivysčiusių lėtinių venų varikozės požymis.
  7. Odos pigmentacija.Odos spalvos pokyčiai yra susiję su pigmento hemosiderino nusėdimu, dėl kurio susidaro įvairaus dydžio rudos dėmės. Sukuriamas nešvarių vietų efektas. Iš pradžių dėmės atsiranda vidinėje blauzdos pusėje, tačiau vėliau gali išplisti į pėdą ir visą blauzdą.

Dėl padidėjusio kraujagyslių slėgio raudonieji kraujo kūneliai nuteka į audinius. Tada jie sunaikinami, o iš hemoglobino susidaro tamsus pigmentas hemosiderinas.

Ligos komplikacijos

Jei gydymas nepradedamas laiku, gali kilti komplikacijų:

  1. Trombozė– trombocitų krešulių (trombų) susidarymas ant venų sienelių. Tai atsiranda dėl kraujo stagnacijos ir sukelia venų mazgų padidėjimą ir kraujagyslių spindžio užsikimšimą.
  2. Plaučių embolija.Kraujo krešuliai gali nutrūkti ir per kraują patekti į plaučių arteriją, sukeldami užsikimšimą. Būklė sukelia plaučių ir širdies nepakankamumą, širdies priepuolį, o esant dideliems kraujo krešuliams – mirtį.
  3. Tromboflebitas– venų sienelių uždegimas su kraujo krešulių susidarymu, kraujagyslių spindžio susiaurėjimu. Vystosi po trombozės.
  4. Trofinės opos– ilgai negyjantis audinių uždegimas. Jie išsivysto dėl audinių mitybos sutrikimų (trofizmo), susijusių su venų stagnacija. Trofinės opos dažnai skauda, niežti ir užsidega. Sunkiais atvejais jie gali sukelti apsinuodijimą krauju arba piktybinių navikų atsiradimą;
  5. Kraujavimasatsiranda dėl suplonėjusių kraujagyslių sienelių pažeidimo.
  6. Venų dermatitas ir egzema– odos paviršinių sluoksnių uždegimas, susijęs su audinių mitybos sutrikimais.
Apatinių galūnių varikozinių venų komplikacijos - tromboflebitas ir trofinės opos

Kodėl skauda mano kojų venas?

Jei kojų venas skauda dėl išsiplėtusių venų, priežastis – kraujotakos sutrikimai ir išsiplėtusių kraujagyslių spaudimas aplinkiniams audiniams.

Ankstyvoje ligos stadijoje dažniausiai susirūpinimą kelia nuobodus skausmas, atsirandantis po pietų.

Jei venų varikozė sukelia giliųjų venų trombozę, atsiranda ūmus blauzdos skausmas. Suspaudus blauzdą ir sulenkus pėdą, jis sustiprėja.

Jei susidaro trofinė opa, skausmas tampa nuolatinis.

Stiprus skausmas su venų varikoze gali atsirasti po ilgo fizinio krūvio ir ilgo stovėjimo. Skausmas gali būti jaučiamas per visą varikozinės venos ilgį, ypač paspaudus, susijęs su kraujagyslių sienelių tempimu ir venų stagnacija.

Skausmingi pojūčiai gali sustiprėti dėl padidėjusios edemos, susijusios su limfinio skysčio, druskų ir vandens susilaikymu organizme. Tokios sąlygos pasitaiko, pavyzdžiui, menstruacijų metu, šiltu, drėgnu oru ar netinkama mityba.

Jei atsiranda skausmas, būtina sumažinti kojų apkrovą. Jei įmanoma, reikia atsigulti ir ką nors pakišti po kojomis, taip jas pakeliant. Dėl to, kad kojos yra aukščiau nei širdies lygis, jose sumažės kraujospūdis. Ši priemonė padės pradiniame ligos etape.

Taip pat galite palengvinti būklę vėsiu arba kontrastiniu dušu. Nenaudokite karšto vandens, turite pakaitomis naudoti šaltą ir šiltą vandenį. Temperatūros pokyčiai stiprina kraujagyslių sieneles. Pagrindinė sąlyga – purkštukų temperatūrų skirtumas neturėtų būti per didelis.

Vėsinančio poveikio kremai ir geliai ramins skausmingas vietas.

Jei skausmas yra stiprus ir intensyvus, reikia medicininės pagalbos. Jūs negalėsite susitvarkyti patys.

Varikozinių venų gydymas

Jei skauda koją, reikia išsitirti venų varikozę. Nustatęs diagnozę ir nustatęs ligos išsivystymo laipsnį, gydytojas parinks gydymo taktiką. Atsižvelgiant į ligos sunkumą, gali būti pasiūlytas nemedikamentinis, medikamentinis ir chirurginis gydymas.

Prieš gydant kojų venų varikozę, būtina atlikti diagnozę ultragarsu.

Taip pat reikia keisti gyvenimo būdą ir mitybą.

Nemedikamentinis gydymas

Rekomenduojama dėvėti kompresinius drabužius (pėdkelnes, kojines ar tvarsčius), kurie sukuria vienodą spaudimą apatinei galūnei. Tai padeda kraujagyslėms susidoroti su apkrova, skatina kraujotaką ir palaiko venų tonusą.

Kompresiniai drabužiai skirstomi į tris klases. Pacientams, kenčiantiems nuo venų skausmo, rekomenduojamos 2 klasės kompresinės kojinės ir pėdkelnės. Jei naudojami elastiniai tvarsčiai, rinkitės vidutinio tempimo.

Fizioterapija

Lengvomis ligos stadijomis fizioterapinės procedūros gali palengvinti būklę, įskaitant skausmą. Atsižvelgdamas į simptomus ir kontraindikacijas, gydytojas parinks tinkamą procedūros tipą:

  • elektroforezė, kuris padeda įsisavinti ant odos paviršiaus tepamus vaistus;
  • limfos drenažas, gerina limfinio skysčio nutekėjimą ir mažina patinimą;
  • magnetoterapija– žemo dažnio magnetinio lauko poveikis. Procedūra sumažina nervų galūnėlių jautrumą.

Gydomasis fitnesas

Pratimai gerina kraujo ir limfos apytaką, padeda sumažinti patinimą ir apsaugo nuo skysčių sąstingio. Po fizinio krūvio sumažėja venų varikozės diskomfortas, susijęs su neveiklumu ar ilgu darbu stovint.

Pratimus parenka tik specialistas, nes yra judesių ir fizinės veiklos rūšių, kurios bus draudžiamos.

Gydymas vaistais

Naudojami vaistai nuo skausmo ir priešuždegiminiai vaistai, turintys analgetinį poveikį. Priešuždegiminiai vaistai mažina uždegimą sukeliančių medžiagų gamybą. Dėl to išsiskiria endorfinai – natūralios organizme gaminamos medžiagos, kurios slopina skausmą ir mažina stresą.

Vietinė terapija taip pat atliekama tepalais, kremais ir geliais, kuriuose yra medžiagų, gerinančių kraujagyslių būklę ir užkertančių kelią trombams susidaryti.

Gydymo režimas ir vaistų pasirinkimas priklauso nuo ligos pobūdžio. Tokiu atveju gydymas turi būti išsamus ir, be skausmo malšinančių vaistų, gali būti paskirti šie vaistai:

  1. Flebotonika- vaistai, turintys venotoninį ir antiedeminį poveikį.
  2. Antitrombocitinės medžiagos ir antikoaguliantai– preparatai, užkertantys kelią kraujo krešulių susidarymui.
  3. Antioksidantai– stiprinti kraujagyslių sieneles, pagerinti jų tonusą ir mažinti pralaidumą.
  4. Fibrinolitikai– vaistai, padedantys ištirpdyti jau susidariusius kraujo krešulius.
  5. Medžiagos, turinčios įtakos audinių mitybai.

Jei atsiranda skausmas, reikia kreiptis į gydytoją. Skausmo malšinimas tik laikinai pagerins būklę, tačiau ligą vis tiek reikia gydyti. Laiku pradėtas gydymas padės normalizuoti būklę ir išvengti galimų komplikacijų.

Taip pat gali būti, kad skausmo priežastis gali būti ne venų varikozė, o kita liga. Pavyzdžiui, neuralgija ar arterijų liga. Išaiškinti situaciją gali tik specialistas po tyrimo ultragarsu ir kitais diagnostikos metodais.

Su venų ligomis užsiima flebologas ir kraujagyslių chirurgas – angiologas.